- vyvelis
- vỹvelis sm. (1) dieglys: Muni visą naktį varstė vỹvelis Mžk. Bene vỹvelis vera, kad teip raitais? Brs. Pakilo vyvelis, užejo pjūtis Ggr. Pilvotas gyvolis įgauna dygulius arba, kaip žmonės sako, vyvelį rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.